Žurnalui 25 metai!
VILTIS VILTIS 22/4
01
! i a t e m 5 2 u a j i u Žurnal
LIETUVOS SUTRIKUSIO INTELEKTO ŽMONIŲ GLOBOS BENDRIJOS „VILTIS“ KETVIRTINIS ŽURNALAS ISSN 1392-3617
|
22/4
KAROLIS IR JO SVAJONĖS – 4–6 p. NEGALIA NETRUKDO MYLĖTI IR KURTI – 6 p. ESU SUAUGUSI IR JAUČIU, KAD GYVENU – 9–10 p.
! i g n i m i a l e Būkit etais! m 3 2 0 2 u S
02
VILTIS 22/4
Žurnalui 25 metai!
AČIŪ DIEVUI UŽ VISAS
MALONES
Kunigas jėzuitas Antanas Saulaitis, „Vilties“ bendrijos bičiulis nuo pat pirmųjų jos gyvavimo dienų, ir šiemet atrado laiko skirti šiltą žodį mums, viltiečiams. Adventas ir visas prieškalėdinis laikotarpis kaskart skatina mus bent trumpam pamiršti visus rūpesčius, vargus, baimes, skausmus, nuoskaudas, nusiraminti, atsipalaiduoti ir visą dėmesį sutelkti į dovanas, kuriomis norime nudžiuginti kitus. Skirti jiems daiktų daiktelių, laiko, dalelę savęs... Dar iš vaikystės laikų žinome, kad mažieji ilgai nesuka galvos dėl to, ką dovanoti kitiems. Kaipmat nupiešia mielą piešinį ir įteikia tėveliams ar seneliams. O šie nieko nelaukę randa brangiai dovanai tinkamą vietą. Vaikai rašo laiškus Kalėdų seneliui, įvardydami kalėdinį džiaugsmą žadančias svajones turėti šuniuką, katytę, žiurkėną ar bent pelytę. Mums gal irgi pravartu pamąstyti apie dovanėles sau: laisvą pusdienį, širdį šildančią smulkmeną... Galima vietoj dovanų aukoti labdarai, padėti stokojantiesiems... Viename Vilniaus daugiabutyje gyvenančios šeimos dvynukės ir dar dvi dukrelės kartą nutarė vargingiau gyvenančių kaimynų berniukui dovanoti saldainių. Visos keturios kasdien suvalgydavo vienu saldainiu mažiau, o skirtąjį berniukui kiekviena vis dėjo į krepšelį. Tad Kalėdų dieną įteikė draugui
4 x 28 saldumynus. Labai įdomu, kad adventui, o ne atgailos, išmaldos, pasninko ir maldos metui – gavėniai... Šis pavyzdėlis liudija pastangas pasiekti nepastebimus, kitokius žmones, ištiesti ranką ir širdį, pakalbinti, praskaidrinti nuotaiką. Popiežius Pranciškus vis primena apie esančiuosius paribiuose. Kaip jauku bažnyčioje, kai susiburia bendruomenė. Štai senyva porelė atsiveda savo suaugusį sūnų, lėtą ir nestiprų. Kitas jaunuolis ramsčiuojasi dviem ramentais. Bažnyčios kertėje šurmuliuoja keli mažyliai, kitur čiauška, dar kitur šnabždasi. Ši didžiulė įvairovė liudija bendražmogiškumą, kiekvieno vertę Dievo ir žmonių akivaizdoje. Tai ir yra tikra šeimyna. Metams baigiantis mūsų kiekvieną žiemą laukia mažytė atgaiva, proga suvesti sąskaitas, apyskaitas, apžvalgas. Tad imamės praėjusius dvylika mėnesių peržvelginėti, paskui pakėlę akis sužiūrame pirmyn – į Naujuosius... Pasižymime mintyse ar popieriuje, kam norime dėkoti, kuo pasidžiaugti, ką prisiminti, kam dar dovanėlę rankon ar širdin įsprausti. Kai kuriems niekad neatsidėkosime lygiomis, todėl labai tiktų ir garsiai, ir dvasioje tarti: „Ačiū Dievui už visas malones.“
AČIŪ DIEVUI UŽ VISAS MALONES Viltiečius sveikina kunigas Antanas Saulaitis. Jis seniai yra „Vilties“ bendrijos draugas. Kunigas Antanas kalba apie Kalėdų laukimą. Baigiantis metams mums reikia pamiršti rūpesčius. Galvoti apie džiaugsmingus dalykus. Nuspręsti, ką dovanoti kitiems. Negailėti artimiems žmonėms laiko ir dėmesio. Taip pat per šventes verta palepinti save. Daugiau ilsėtis. Įsigyti kokį nors mielą daiktą. Galima aukoti labdarai. Padėti skurstantiems žmonėms. Kunigas pasakoja apie 4 mergaites iš Vilniaus. Jos nusprendė dovanoti saldainių kaimynų berniukui.
Kasdien suvalgydavo vienu saldainiu mažiau. O berniukui skirtus saldainius dėjo į maišelį. Iki Kalėdų surinko daug saldainių. Mergaitės nudžiugino berniuką netikėta dovana. Popiežius Pranciškus irgi skatina prisiminti vargšus, bendrauti su jais, dalintis. Kunigas Antanas džiaugiasi, kad per šventes bažnyčioje jauku. Susirenka bendruomenė. Ateina daug vaikų. Neįgalių ir senų žmonių. Visi jaučiasi vertingi prieš Dievą. Metų pabaigoje galima apgalvoti, kaip mums sekėsi. Mintyse ištarti ačiū kitiems. Ir padėkoti Dievui už visas malones.
Žurnalui 25 metai!
BAIGĖSI DAR VIENI
VILTIS 22/4
01
METAI
Jie buvo pilni sukrėtimų ir iššūkių, netikėtumų ir naujų atradimų. Daug pavyko nuveikti ir savo šalyje, ir tarptautinėse organizacijose.
Lapkričiui baigiantis, minint Tarp tautinę neįgaliųjų dieną, Europos Komi sija su Europos neįgaliųjų forumu orga nizavo tarptautinę konferenciją, skirtą šių dienų aktualijoms visoje Europoje: lygybei prieš įstatymą, socialinėms ir pi lietinėms teisėms, galimybėms užkirsti kelią diskriminacijai negalios pagrindu. Atskiro dėmesio sulaukė jaunimo klausi mai, patyčių ir smurto problemos. Pasta rųjų mažiau tik Skandinavijos šalyse dėl gerai išvystytų bendruomeninių paslau gų, pagalbos ir žmonėms, turintiems ne galią, ir jų šeimoms, tėvams, globėjams. Visoje Europoje vis dar labai aktuali teisių pažeidimų didelėse socialinės glo bos įstaigose tema. Vokietijoje veikia ko misija psichologinio, fizinio ar kitos rū šies smurto apraiškoms globos sistemoje tirti. Ne mažesnių iššūkių patiria ir įtraukusis švietimas. Paradoksalu, bet daugelyje valstybių tam labai priešinasi tėvai, vis dar besibaiminantys dėl savo
kitokių vaikų ugdymo kokybės ir saugu mo. Labai daug nuveikė šioje srityje ispa nai. Išties gražus pavyzdys, kad jaunuo liai, turintys intelekto negalią, Ispanijoje skaito paskaitas apie savo negalią aukš tųjų mokyklų studentams. Tikiuosi, kad ir mes sugebėsime perimti jų patirtį. Konferencijoje buvo svarstoma nega lios strategija Europoje ateičiai. Ekono minės krizės akivaizdoje visų šalių atsto vai pripažino, kad labai sumažėjo žmo nių, turinčių negalią, dalyvumas, perka moji galia, dėl lėšų stokos susilpnėjo ats tovaujančių sau organizacijų judėjimas. Nebuvo pamiršta konferencijoje ir Ukraina. Pranešimą skaitė Nacionali nės žmonių su negalia asamblėjos at stovė. Buvo sunku klausytis ir protu suvokti, kad baisiausia jau ne sprogi mai, o šaltis, tamsa ir net maisto trūku mas. Apie tai daug kalbėjo ir Europos komisijos atstovai. Konferencijoje buvo nominuoti 5 Eu ropos miestai, kur labai sėkmingai taiko mi universalaus dizaino principai, kur fizinė ir informacinė aplinka pritaikyta visoms gyventojų grupėms. Vienas iš to kių miestų – Hamburgas Vokietijoje. Lietuvoje daug diskusijų sukėlė nega lios nustatymo reforma. Mes jau daug metų įtikinėjame ministerijas, specialis tus ir neįgalumo tarnybų darbuotojus, kad žmonėms, turintiems raidos ir inte lekto sutrikimų, vien medicininis mode lis netinka, nes labai dažnai jie įstengia pakelti rankas ir kojas, judėti, bet ne vi sada pasirenka teisingą kryptį, geba val gyti, bet nesupranta, kaip nusipirkti ar pasigaminti maisto.
Džiugu, kad reikalai pagaliau pajudė jo. Prieš keletą metų buvo parengti nauji klausimynai ir patvirtinti vertinimo tes tai. Padėtis gerėjo. Daugelis žmonių buvo sunerimę ne tiek dėl sveikatos būklės, kiek dėl gaunamų išmokų ir socialinių garantijų. Laimei, nieko blogo nenutiko. Dabar nerimo irgi daug. Žmonės baimi nasi, kad bus peržiūrėti darbingumo ly giai ir jie neteks išmokų. Tačiau taip ti krai nenutiks tiems, kuriems darbingu mo ir slaugos bei priežiūros lygiai buvo nustatyti neterminuotai. O terminuotų lygių atvejais atsiras dar daugiau galimy bių, tai yra taps prieinamas naujų paslau gų paketas, apimantis dienos centrus, asmeninį asistentą, laikiną atokvėpį, paslaugas į namus. Prie medicininių kri terijų bus pridėti socialiniai ir dalyvumo kriterijai, kompensacinės technikos ir kitos pagalbos poreikis, o „vieno lange lio“ principas leis žmonėms su negalia, padedant pagalbos koordinatoriui savi valdybėse, greičiau sulaukti informacijos ir paramos. Žinoma, kol prisitaikysime prie nau jos tvarkos, pasitaikys nesusipratimų, nesusikalbėjimo Gali būti visko, nes ne tik mes nerimaujame, bet ir specialistai nežino, kaip geriau įgyvendinti reformą. Kol kas dar negalime planuoti kon krečių veiklų ateinantiems metams, nes nežinome, kaip bus finansuojamas naci onalinės programos projektas. Bet „Vil ties“ Taryba jau patvirtino ilgalaikę stra tegiją 2023-2024 metams. Pagal šį doku mentą, planuojame aktyviai atstovauti žmonėms, turintiems intelekto sutriki mų, jų tėvams ir (ar) globėjams, ginti jų
02
VILTIS 22/4
Žurnalui 25 metai!
pilietines ir socialines teises savivaldybė se, visų lygių valstybinėse institucijose ir tarptautinėse organizacijose. Stiprinsi me asocijuotų narių kompetencijas, rengsime seminarus, tobulinsime vady binius gebėjimus. Rengsime nacionali nius ir tarptautinius projektus, įtraukda mi asocijuotuosius narius į veiklas, kaup sime ir skleisime reikalingą informaciją.
Norai ir planai dideli. Turiu vilčių, kad viskas pasiseks. Labai tikiu Jumis visais, dirbančiais organizacijoje, neabejingais jos veiklai, tikiu kiekvienu nariu. Visais tėvais, žmo nėmis su negalia, specialistais, savano riais, politikais, geros valios žmonėmis. Kartu mes galime padaryti labai daug, nes vienybė – nenugalima jėga.
Linkiu visiems taikos, ramybės, san tarvės, sveikatos, tikėjimo. Lai jūsų šei mose, namuose, organizacijose nestinga šilumos, šviesos, pasitikėjimo. Lai gėris ir tiesa nugali blogį. Su Kalėdomis ir 2023 metais! DANA MIGALIOVA Bendrijos „Viltis“ asociacijos vadovė
VIENYBĖ YRA NENUGALIMA JĖGA Praėjo dar vieni metai. Jie buvo nelengvi. Ukrainoje vyksta karas. „Viltis“ remia Ukrainos neįgaliuosius. „Viltis“ sulaukė daug naujų atradimų. Jai teko daug dirbti Lietuvoje. Ir su užsienio organizacijomis. Lapkričio pabaigoje minėjome Tarptautinę neįgaliųjų dieną. Šia proga buvo surengtas tarptautinis susitikimas. Skirtas žmonių, turinčių negalią, problemoms. Visi sutinka, kad neįgalieji yra lygūs prieš įstatymą. Jie turi naudotis savo teisėmis. Negalima atimti iš žmonių teisių dėl negalios. Tarptautiniame susitikime daug kalbėta apie neįgalų jaunimą. Nagrinėtos patyčių ir smurto problemos. Patyčių ir smurto mažai Skandinavijos šalyse. Šiose šalyse žmonės, turintys negalią, gauna reikiamas paslaugas bendruomenėje. Pagalba teikiama jų šeimoms, tėvams, globėjams. Europoje daug dėmesio skiriama pažeidimams didelėse socialinės globos įstaigose. Vokietijoje tokius pažeidimus tiria speciali komisija. Ši komisija prižiūri, kad neįgalių žmonių neskriaustų.
Problemų kyla ir dėl neįgalių žmonių švietimo. Ne visi nori, kad neįgalieji mokytųsi kartu su įgaliaisiais. Tėvai bijo, kad jų neįgalius vaikus skriaus. Kad jų neįgalius vaikus prastai mokys. Neįgaliems jaunuoliams puikiai sekasi Ispanijoje. Jie netgi skaito paskaitas apie savo negalią. Jie skaito paskaitas apie tai studentams. Reikia perimti jų patirtį. Tarptautiniame susitikime buvo aptarta žmonių, turinčių negalią, ateitis. Dėl karo sumažėjo šalių pajamos. Todėl neįgaliems žmonėms kyla problemų. Jiems stinga pinigų pirkiniams. Susilpnėjo jiems atstovaujančių organizacijų veikla. Tarptautiniame susitikime daug kalbėta apie Ukrainą. Ukrainos žmonės kenčia nuo karo. Jiems šalta, trūksta maisto. Tarptautiniame susitikime buvo įteikti apdovanojimai 5 miestams. Už aplinkos pritaikymą įvairioms gyventojų grupėms. Vienas iš apdovanotų miestų Hamburgas. Jis yra Vokietijoje.
Žurnalui 25 metai! Lietuvoje daug kalbama apie negalios nustatymo pakeitimus. „Viltis“ turi apie tai savo nuomonę. Ir dalijasi šia nuomone su atsakingais pareigūnais. Kad negalios nustatymo pakeitimai būtų naudingi viltiečiams. Nereikia bijoti išmokų sumažėjimo. Galimybės nesumažės. Padaugės gaunamų paslaugų. Neįgalieji galės lankyti dienos centrus. Gauti asmeninio asistento paslaugas. Naudotis laikino atokvėpio tarnybomis. Paslaugomis į namus. Pagreitės informacijos ir paramos teikimas. Nors prie naujos tvarkos dar reikės įprasti. Kol kas „Viltis“ dar neplanuoja konkrečių veiklų kitiems metams. Laukia žinių apie finansavimą. Bet jau patvirtino ilgalaikius planus. „Viltis“ aktyviai atstovaus žmonės, turintiems negalią.
VILTIS 22/4
03
Jų tėvams ir globėjams. „Viltis“ gins šių žmonių teises. Rengs mokymus, padės tobulėti. „Viltis“ įgyvendins projektus. Vietinius ir tarptautinius. Kaups ir skleis reikiamą informaciją. „Vilties“ pirmininkė tikisi, kad visus tikslus pavyks pasiekti. Ji labai tiki visais organizacijos nariais. Žmonėmis, turinčiais negalią. Šių žmonių tėvais. Specialistais ir savanoriais. O ir visais gerais žmonėmis. Svarbu dirbti visiems kartu. Nes vienybė yra nenugalima jėga. Pirmininkė linki visiems taikos ir ramybės. Santarvės, sveikatos ir tikėjimo. Kad nestigtų šilumos ir šviesos. Svarbu pasitikėti vieniems kitais. Tada gėris ir tiesa nugalės blogį. Su Kalėdomis ir 2023 metais.
ŽURNALAS „VILTIS“ MUMS IR MŪSŲ VAIKAMS „Joniškio Vilties“ bendrijos narės džiaugiasi žurnalu „Viltis“. Joms patinka straipsniai lengvai suprantama kalba. Šiuos straipsnius noriai skaito jų neįgalūs vaikai. Straipsniai lengvai suprantama kalba skaitosi greičiau. Informacijos šia kalba jau atsiranda ir valstybinėse įstaigose. Įdomu žurnale „Viltis“ skaityti apie viltiečių užsiėmimus. Sužinoti apie naujus projektus.
Susipažinti su „Vilties“ pirmininkės mintimis. Grožėtis žurnalo viršelių nuotraukomis. Rasti naudingų patarimų. Kaip lavinti pojūčius. Kaip atstovauti sau. Naudinga specialistų, dirbančių su neįgaliais žmonėmis, patirtis. Įdomios mamų, auginančių neįgalius vaikus, istorijos. Šios istorijos padeda skaitytojams nenusiminti. Visiems žurnalo „Viltis“ skaitytojams gražių Naujųjų metų.
04
VILTIS 22/4
Žurnalui 25 metai!
KĄ REIKIA ŽINOTI
APIE NEVEIKSNUMĄ TAM TIKROJE SRITYJE? Ši publikacija apima bendro pobūdžio informaciją, neprilygsta teisinei konsultacijai ir negali būti naudojama kaip teisinis dokumentas. Teikdama teisines konsultacijas „Vilties“ bendrija dažnai su laukia klausimų, ką daryti tėvams, įtėviams ar globėjams, kai sutrikusio intelekto asmuo sulaukia pilnametystės? Ar verta pripažinti jį neveiksniu tam tikroje srityje? Kaip vyksta šio ne veiksnumo reforma? Kodėl reikia imtis teisinių veiksmų sutrikusio intelekto asmeniui sulaukus 18 metų? Labai svarbu suprasti, kad sulaukus 18 metų iš esmės keičiasi asmens teisinis statu sas, t. y. asmuo tampa atsakingas pats už save, ir tėvai, įtėviai ar globėjai nebegali priimti jokių sprendimų už pilnametį asmenį. Pavyzdžiui, negali kreiptis į neįgalumo ir darbingumo nustaty mo tarnybą su prašymu nustatyti (arba tęsti) darbingumo lygį. Kokie yra pasirinkimo variantai? Aptarsime kiekvieną iš jų: 1. Asmuo gali likti teisiškai veiksnus. Šis sprendimas tinka tuo atveju, kai sutrikusio intelekto asmuo gali išreikšti sa vo valią. Pavyzdžiui: pats pasirašyti dokumentus, pasakyti, kad sutinka su priimtu sprendimu, ir kt. Šis sprendimas laikomas priimtiniausiu pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konven ciją, nes lemia didesnį asmens savarankiškumą ateityje. Nors kitiems tenka jam paaiškinti, koks sprendimas būtų tinkamiau sias, galutinis sprendimas priklauso nuo pačio asmens. Pavojus gali kilti kitiems sumanius pasinaudoti sutrikusio intelekto as
meniu, bet tokiems atvejams yra kitų teisinės gynybos priemo nių (pavyzdžiui, apgaulingo sandorio nuginčijamas teisminiu būdu ir kt.). 2. Tėvai, įtėviai ar globėjai gali kreiptis į Darbingumo ir neįgalumo nustatymo tarnybą su prašymu skirti neįgaliojo aprūpintoją. Šis sprendimas tinka tuo atveju, kai as meniui sukako 18 metų, ir yra trumpalaikis – tik 3 metams. Sudarant teisinę galimybę tuo metu, kol yra kreiptasi į teismą dėl neveiksnumo tam tikroje srityje nustatymo. Plačiau apie šią procedūrą jau rašėme praeitame mūsų žurnalo numeryje. 3. Neveiksnumo nustatymas tam tikroje srityje. Šis sprendimas labiausiai riboja žmogaus teises, tačiau yra saugiau sias, nes be globėjo niekas negali priimti sprendimų už sutriku sio intelekto asmenį. Labai svarbu pabrėžti, kad geriausia būtų riboti veiksnumą ne visose srityse. Jei apribosite asmens veiks numą visose srityse, jis negalės priimti jokių savarankiškų sprendimų. Pavyzdžiui, negalės įsidarbinti, balsuoti, nuspręsti dėl gydymo ir kt. Tekstas parengtas vykdant projektą „Sutrikusio intelekto asmenų socialinės atskirties mažinimas, didinat jų įtrauktį ir galimybes veikti bendruomenėse“. Šį projektą finansavo Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
KAROLIS IR JO SVAJONĖS
Matyt, jau esate girdėję apie socialinių dirbtuvių veiklas. Šiose dirbtuvėse žmonės, turintys intelekto ar psichosocialinę negalią, randa įvairių užsiėmimų ir lavina darbinius įgūdžius. Taigi turi puikią galimybę išmėginti savo jėgas ir pasiruošti atvirai darbo rinkai. Šiuo metu Lietuvoje veikia 27 socialinės dirbtuvės. Jas lanko daugiau nei 450 žmonių. Apie vieno iš jų siekius jums papasakosime. 2020 metais duris atvėrusiose bendrijos „Vilniaus viltis“ so cialinėse dirbtuvėse darbuojasi 8–12 lankytojų, turinčių inte lekto negalią. Čia jie išmėgina įvairias darbo technikas ir prie mones, mokosi dirbti komandoje, ieško kūrybiškų sprendimų.
Vienas iš jų – Karolis Petraitis. Jis domisi įvairiomis veiklomis, mielai bendrauja, tobulėja ir svajoja rasti tikrą darbą. Vaikinas noriai imasi įvairiausių užduočių: eksponuoja paveikslus paro dose, dažo inkilėlius, dekoruoja interjero detales, grėbia lapus
Žurnalui 25 metai! parke ar botanikos sode, nešioja kartonines dėžes su varžtais ir panašiai. Pakalbinome Karolį ir paprašėme papasakoti apie savo pomėgius ir svajones. „Vienas pagrindinių mano tikslų – tobulinti darbo gebėji mus ir įsilieti į darbo rinką. Dar turiu didelę svajonę – nukeliau ti į Pietų Korėją. Svajonė veda mane pirmyn. Domiuosi Pietų Korėjos kultūra, ypač man patinka šios šalies pop grupės. 2017 metais atradau grupę „Blackpink“. Joje dainuoja keturios atli kėjos. Prisipažinsiu, vieną įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio. Svajo ju, kad dovanosiu jai sužadėtuvių žiedą, kad sukursime šeimą, susilauksime vaikų... O kol kas pats dalyvauju jaunimo šokių kolektyve, mokausi šokių ir dainų. Šventas reikalas trečdalį dienos praleisti su drau gais: žaisti stalo žaidimus, kalbėtis apie muziką, meną ir net ekonomiką. Namuose turiu žaidimų konsolę, mėgstu sporto žaidimus – krepšinį, futbolą, lenktynes... Man patinka lankytis kino teatruose ir mėgautis geromis komedijomis, bare su drau gais stebėti krepšinio rungtynes. Ketinau lankyti karatė, bet
VILTIS 22/4
atsisakiau šios minties dėl traumų pavojaus. Nusprendžiau pa sitenkinti sporto klubu, kad tapčiau ištvermingesnis, stipresnis ir raumeningesnis“. Paklaustas, kaip sekasi savarankiškai rūpintis buitimi, Ka rolis pasidžiaugė, kad moka išsikepti kiaušinienę, išsivirti deš relių, pasigaminti salotų. Ir pajuokavo, kad labai greitai sušvei čia blynus, taigi galėtų sėkmingai dalyvauti maisto valgymo čempionate. Kaip matote, jis neleidžia laiko veltui. Beje, atei nančiais metais žurnale „Viltis“ pasirodys Karolio straipsnis apie vieną žymiausių Lietuvos neįgaliųjų paralimpiečių – golbo lo (aklųjų ir silpnaregių riedulio) žaidėją Nerijų Montvydą. Karolis dar papasakojo mums, kad gyvena su mama, nes tėtis miręs. Turi sesę. Ji ištekėjusi už italo ir gyvena Italijoje. Kartą per metus Karolis su mama skrenda aplankyti sesės, o per Kalėdas jie dažniausiai vieni kitus sveikina ir bendrauja per internetą. Linkime Karoliui kuo geriausios kloties! Socialinių dirbtuvių „Vilniaus Viltis“ informacija
KAROLIS IR JO SVAJONĖS Ar girdėjote apie socialines dirbtuves? Šios dirbtuvės skirtos žmonės, turintiems negalią. Socialinės dirbtuvės siūlo įdomių užsiėmimų. Padeda stiprinti darbinius įgūdžius. Ir net susirasti tikrą darbą. Lietuvoje veikia 27 socialinės dirbtuvės. Jas lanko 450 žmonių. Papasakosime apie vieną socialinių dirbtuvių lankytoją. Karolį Petraitį. Karolis lanko „Vilniaus Vilties“ socialines dirbtuves. Čia jis mokosi dirbti įvairius darbus. Dirbti komandoje. Ieškoti tinkamų sprendimų. Karoliui patinka įvairūs darbai. Jis sukabina paveikslus parodose. Dažo inkilėlius. Dekoruoja patalpas. Grėbia lapus parke. Nešioja kartonines dėžes.
05
Karolis mielai bendrauja. Labai nori susirasti tikrą darbą. Jis turi didelę svajonę. Nukeliauti į Pietų Korėją. Karolis domisi Pietų Korėjos kultūra. Ypač šios šalies pop grupėmis. Jam labai patinka grupė „Blackpink“. Šioje grupėje dainuoja 4 merginos. Karolis sako, kad vieną iš jų įsimylėjo. Iš pirmo žvilgsnio. Karolis svajoja dovanoti dainininkei sužadėtuvių žiedą. Sukurti šeimą su ja. Susilaukti vaikų. Bet ir pats neleidžia laiko veltui. Dalyvauja jaunimo šokių kolektyve. Mokosi šokių ir dainų. Trečdalį dienos Karolis praleidžia su draugais. Žaidžia stalo žaidimus. Kalbasi apie muziką, meną, net ekonomiką.
06
VILTIS 22/4
Žurnalui 25 metai!
Namuose Karolis turi žaidimų konsolę. Jam patinka sporto žaidimai. Krepšinis, futbolas, lenktynės. Karolis mėgsta lankytis kino teatruose. Žiūrėti geras komedijas. Bare su draugais stebėti krepšinio rungtynes.
Kitais metais žurnale „Viltis“ pasirodys Karolio
Karolis norėjo lankyti karatė. Bet atsisakė šio ketinimo. Išsigando, kad gali susižeisti. Todėl nusprendė pasitenkinti sporto klubu. Nes nori būti stiprus, turėti raumenų.
Karolis gyvena su mama.
Karolis moka išsikepti kiaušinienę. Išsivirti dešrelių ir pasigaminti salotų. Jis labai mėgsta blynus, gali daug jų suvalgyti.
Per Kalėdas jie dažniausiai bendrauja internetu.
straipsnis. Apie garsų Lietuvos neįgalų sportininką. Aklųjų ir silpnaregių riedulio žaidėją Nerijų Montvydą.
Jo tėtis miręs. O sesė ištekėjusi už italo ir gyvena Italijoje. Kartą per metus Karolis su mama skrenda aplankyti sesės.
Linkime Karoliui sėkmės.
NEGALIA NETRUKDO MYLĖTI IR KURTI Papasakosime jums apie Gražiną Baranauskaitę-Aidukienę. Gražina gyvena globos namuose „Vilties namai“. Po stuburo sužeidimo beveik nevaikšto. Jaunystėje Gražina dirbo vaikų darželyje. Ji labai myli vaikus. Mėgsta deklamuoti ir dainuoti. Pati kuria eilėraščius. „Vilties namuose“ Gražina atrado mylimą žmogų. Jo vardas Saulius. Saulius vedė Gražiną. Pora laimingai gyvena kartu. Padeda vienas kitam. Amžius ir negalia netrukdo jiems mylėti. Apie Gražiną papasakojo Socialinė darbuotoja Simona Sirvydienė Paskaitykite Gražinos sukurtą eilėraštį.
Išpažintis Išvaryk mane į gruodžio naktį, Neprašau užuojautos, paguodos, Tikro jausmo daug sunkiau netekti, Nei šiltos pastogės, kąsnio duonos. Aš nenoriu būti tau našta, Nors trumpai, bet ryškiai leisk man degti, Jeigu vien paguodai sutverta, Išvaryk verčiau į gruodžio naktį.
Žurnalui 25 metai!
VILTIS 22/4
07
UGDYMO PRIEMONĖS,
ATITINKANČIOS SPECIALIUOSIUS POREIKIUS Mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, labai reikalingos tinkamas ugdymo priemonės, kad jiems būtų užtikrintos lygios galimybės ir ugdymosi prieinamumas bendrojo lavinimo mokyklose. Vilniaus „Vilties“ specialiosios mokyklosdaugiafunkcinio centro pedagogai turi didelę tokių priemonių kūrimo patirtį ir puikiai žino, kaip svarbu, kad jos atitiktų vaikų amžių, įgūdžius ir intelekto lygį. Vien pritaikytos aplinkos nepakanka Specialiosios ugdymo ir techninės pa galbos priemonės užtikrina ugdymo priei namumą, veiksmingumą, gerina ugdy mo(si) sąlygas, padeda mokiniams įgyti naujų žinių ir gebėjimų. Mokytojai ir švie timo pagalbos specialistai yra pagrindiniai įtraukiojo ugdymo vykdytojai, todėl ugdy mo įstaigų vadovai turi juos skatinti ir su daryti jiems sąlygas tobulinti kompetenci jas, kelti kvalifikaciją. Mokyklų specialiosios ugdymo priemo nės ne visada tinka mokiniams, turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Pratybų sąsiuviniuose ir vadovė
liuose pateikiama per daug informacijos, neatitinkančios šios sutrikimų grupės mo kinių gebėjimų. Siužetas nesuskirstytas lo giškai struktūruotais skyriais, o antraštės nesuteikia bendro supratimo. Kiekviena me skyriuje neaiški erdvės ir laiko visuma. Kiekvienas skyrius neturi konkretaus už baigto fragmento – pagrindinės siužeto da lies. Siužetas ne visada logiškas, konkretus ir pateiktas chronologine tvarka. Praeities epizodai ir vidiniai monologai šiuo atveju yra trukdantys elementai. Vilniaus „Vilties“ specialiosios moky klos-daugiafunkcinio centro pedagogų pa tirtis rodo, kad mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams būtina pritaikyti,
individualizuoti jau turimas ugdymo prie mones, taip pat kurti naujas, atitinkančias vaikų gebėjimus ir poreikius, skatinančias juos veikti ir įsitraukti į ugdymo procesą. Galima pritaikyti mokyklos aplinką įvai riems mokinių poreikiams (įrengti keltu vus, poilsio kampelius, sensorinius kamba rius, įsigyti interaktyvių priemonių ir pan.), tačiau visada išlieka svarbiausias – žmogiš kasis veiksnys. Mūsų išoriniai ir vidiniai iš tekliai – tai mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų kompetencijos, taip pat pakan kamas šių darbuotojų skaičius mokykloje. Tekstą parengė specialioji pedagogė metodininkė Rasa Ulevičiūtė
SPECIALIŲJŲ UGDYMO PRIEMONIŲ PAVYZDŽIAI Vilniaus „Vilties“ specialiosios mokyklos-daugiafunkcinio centro pedagogai ir švietimo pagalbos specialistai sukūrė daug specialiųjų ugdymo priemonių. Toliau pristatysime ir aptarsime jas. „Paveikslėlis – raidė – skiemuo – žodis“ Šią priemonę sudaro 28 paveikslėliai, raidės, skiemenys ir žodžiai, taip pat dviejų spalvų segtukai. Priemonė paprasta, aiš kios struktūros, funkcionali. Raidės didelės, spalvoti paveikslė liai suprantami. Priemonė tinka įvairaus amžiaus vaikams, pa deda atpažinti paveikslėlius, raides, įgyti skaitymo pradmenų. Ypač ji naudinga specialiųjų poreikių mokiniams. Priemonę ga lima naudoti mokykloje, namuose, individualiam ar grupiniam darbui. Mokinys, specialisto padedamas ar savarankiškai, ima atpa žinti paveikslėlius kortelėje, vėliau – tų paveikslėlių raides, skie menis, galiausiai ir žodžius. Taip pat atrasti tokią pačią raidę, skiemenį ar žodį tarp kitų raidžių, skiemenų ir žodžių. Mokymo būdai priklauso tik nuo vaiko galimybių. Galima pradėti mokytis nuo: • paveikslėlio pavadinimo ir jį žyminčio žodžio atpažinimo, • didžiųjų raidžių, skiemenų ir dviskiemenių žodžių mokymo, • didžiųjų ir mažųjų raidžių, skiemenų ir dviskiemenių žodžių mokymo, • mažųjų raidžių, skiemenų ir dviskiemenių žodžių mokymo.
Mokinys gali savarankiškai pasitikrinti, ar teisingai atliko užduotį, atsakymui naudodamas dviejų spalvų segtukus ir už segdamas ant kortelės (teisingas atsakymas yra pažymėtas kor telės kitoje pusėje žvaigždute). Šią priemonę parengė vyresnioji specialioji pedagogė Ana Krinickaja ir logopedė ekspertė Elona Tijunonienė.
08
VILTIS 22/4
Žurnalui 25 metai!
„Raidžių rašymo elementų mokymo lentelės“ Šios raidžių rašymo elementų mokymo lentelės padeda la vinti rankų judesius, reikalingus mokantis rašyti raides. Prie monę sudaro 8 medinės lentelės ir lazdelės „rašymui“. Lentelių dydis 35x20 cm. Lentelės medinės, patogios, nešiojamos ir ekologiškos. Jose yra grioveliai, padedantys mokiniams išlaikyti taisyklingą „ra šymo“ linijos kryptį, jie mokosi teisingai laikyti „rašymo“ prie monę, sutelkti dėmesį. Taip pat brėžti linijas iš kairės į dešinę ir iš viršaus žemyn. Užduotis mokiniams galima diferencijuoti: pradėti nuo len gvesnės ir pereiti prie sunkesnės. Tinka visiems mokiniams. Priemonę parengė vyresnioji specialioji pedagogė Ana Kri nickaja ir logopedė ekspertė Elona Tijunonienė.
Pratybų sąsiuvinis „Aš noriu rašyti ir skaityti“ 1 dalis Pratybų sąsiuvinį sudaro 94 A4 formato puslapiai. Šiame pratybų sąsiuvinyje pateiktos užduotys 14 raidžių mokymui, naudojami konkretūs grafiniai simboliai, parengti pasitelkus Mayer Johnson kompanijos programinę įrangą „Boardmaker“ (simbolių naudojimui gauta licencija). Vaikai mokomi rašyti raides, pradedant nuo raidės elemen to, susiejant raidę su simboliu, kiekvienai raidei mokyti skiria mos trys užduotys. Raidės didelės, aiškios, viename puslapyje pateiktas tik vienas rašymo elementas ir vienas simbolis. Išmo kus rašyti vieną raidę, skiriamos kitos užduotys: rasti nurodytą raidę tarp žodžių, apvesti nurodytą raidę ir t. t. Pradedama nuo lengvesnės užduoties ir baigiama sunkesne. Pratybų sąsiuvinio pabaigoje pateiktos „įdomiosios“ užduotys, skiriamos raidėms įtvirtinti, pirmam garsui žodyje išmokti, visiems žodžio gar sams įvardyti ir raidėms atrasti. Šis pratybų sąsiuvinis išmėgin tas praktiškai, ypač tinka 3–4 metų vaikams, taip pat moki niams, turintiems specialiųjų poreikių. Priemonę parengė logo pedė ekspertė Elona Tijunonienė.
Specialioji ugdymo priemonė „Metų laikų kaita“ Ši priemonė buvo sukurta įgyvendinant projektą „Gyveni mo ir ugdomosios aplinkos vientisumas“. Ji padeda mokiniams per pokyčius suprasti metų laikų kaitą. Iš paprastų ir visiems prieinamų medžiagų sukurta simboli nė obelis, kad ugdymo procese mokiniams būtų lengviau įsisa vinti reikiamas žinias. Jie įtraukiami į ugdomosios aplinkos kū rimą ir tausojimą. Skatinamas jų gebėjimas sutelkti dėmesį, pastabumas. Tuo pačiu puoselėjamos bendruomeniškumo, rū pinimosi ugdomąja aplinka, indėlio į tęstinį projektą tradicijos. Į priemonės kūrimą įtraukiami mokyklos mokiniai ir pedagogai. Todėl mokiniai pasijunta visaverčiai bendruomenės nariai. Priemonės turinys platus, įvairiapusis, apimantis visus metų laikus, todėl mokytojai ją gali naudoti integralioms veikloms. Šią priemonę sukūrė vyresnioji mokytoja Violeta Gabalienė ir mokytojos padėjėja Jūrate Versekėnienė.
Žurnalui 25 metai!
VILTIS 22/4
09
„Dangus. Spalvotas kelias“ Šios priemonės tikslas – lavinti mokinių pažintines funkci jas, akies-rankos koordinaciją, smulkiąją motoriką, dėmesio su telkimą. Priemonę sudaro dvi dalys: pirmoji dalis – dangus, ku riame reikia rasti ir priklijuoti paveikslėliui porą (du balionai, lėktuvas, du paukščiai ir angelas); antroji dalis – spalvų kelias. Pagal punktyrines linijas nuvesti spalvotą kamštelį į jam skirtą vietą. Mokiniai pagal pavyzdį taisyklingai priklijuoja spalvotus apskritimus. Ši priemonė padeda jiems dalyvauti bendrose, in dividualiose ir popamokinėse veiklose. Ją sukūrė ergoterapeutė Guoda Selilaitė.
„ESU SUAUGUSI
IR JAUČIU,
KAD GYVENU“ SUAUGĘS
ŽMOGUS
TURI
BŪTI
ATSAKINGA S
Toliau tęsiame pokalbius apie tai, ką reiškia būti suaugusiuoju. Šiuokart savo mintimis su mumis dalijasi Justina Markevičiūtė – dienos centro „Šviesa“ lankytoja, teatro terapinės grupės (TTT) aktorė, skaitovė ir labai žavi asmenybė. Justina, ką tau reiškia būti suaugusiąja? Kokie yra suaugusio žmogaus su negalia pasirinkimai? Esu mažo ūgio, bet jau nebe vaikas. Man 37 metai. Suaugęs žmogus nebežai džia su žaislais, o dirba, mokosi, skaito. Pasakysite, vaikai irgi mokosi? Taip, bet jie mokosi to, ką jiems liepia, o suaugęs žmogus pats renkasi, ką nori išmokti, veikti, dirbti. Aš irgi galiu rinktis iš dauge lio dalykų, nes esu suaugusi. Pavyzdžiui, nusprendžiau mokytis anglų kalbos, todėl kas rytą įsimenu keletą angliškų žodžių. Man tai svarbu, nes noriu bendrauti su į dienos centrą atvykstančiais svečiais iš užsienio, susikalbėti su jais. Be to, mėgstu keliauti, o svečiose šalyse anglų kalba taip pat praverčia. Dar man patinka sportuoti. Kai spor tuoju, stiprinu kūną ir sveikatą. Sportuoti man pataria tėtis ir centro darbuotojai. Jei ne jie, gal sportuočiau ne taip stropiai, nes būna dienų, kai nesinori to daryti, pavyz džiui, ką nors skauda, nėra nuotaikos. O štai vaidinti noriu visada. Teatro grupėje jaučiuosi tikra aktorė, man be galo svarbu ir įdomu vaidinti. Jau ryte pabudusi gal
voju apie repeticijas, ką ir kaip vaidinsiu. Jaučiu atsakomybę, man svarbu įsiminti vaidmens žodžius, laiku išeiti į sceną, su sikaupti. Labai laukiu režisierės patarimų, nes tada saugiau jaučiuosi scenoje. Akto riaus profesija labai atsakinga. Reikia ben drauti su žiūrovais, kitais aktoriais ir reži sieriumi, įsijausti į vaidmenį. Man atrodo, kad suaugęs žmogus turi būti atsakingas. O dar pareigingas ir nau dingas kitiems. Jis turi prisidėti prie ben dro gėrio kūrimo. Pavyzdžiui, mes centre gaminame komunikacijos knygas su pa veikslėliais. Jomis naudojasi žmonės, ku riems dėl negalios sunku susikalbėti. Mums labai patinka šis užsiėmimas. Mes dalijamės darbais, kiekvienas daro tai, kas jam gerai sekasi. Vienas kerpa, kitas lami nuoja, dar kitas kampučius suapvalina ar klijuoja juosteles. Labai gera matyti rezul tatą. Džiaugiuosi, kad galiu padėti žmo nėms, kuriems reikia pagalbos. Tai pras mingas darbas, kai jį dirbu, jaučiuosi nau dinga kitiems. Dar man labai patinka padėti naujiems centro lankytojams. Juk gera, kai tau pa gelbėja susigaudyti, drąsina. Bet stengiuo
si, kad pagalbos nebūtų per daug, nes ma tau, kada žmonėms tai nepatinka, nes jie juk irgi yra suaugę. Suaugusiam žmogui nereikia perdėtos globos. Suaugę žmonės yra savarankiški. Nereikia daryti už juos to, ką jie patys sugeba. Kartais man nelabai sekasi ir tenka prašyti pagalbos. Visiškai to nesigėdiju. Manau, suaugęs žmogus neturi bijoti prašyti pagalbos. Mes vieni kitiems padedame ir gražiai bendraujame. Kaip tai daryti, su žinome per „Atstovavimo sau“ mokymus. Man patinka tartis su kitais žmonėmis. Kai pasikalbu su darbuotojais, draugais ar tėvais, padėtis tampa aiškesnė, pasijuntu daug ramiau ir jaukiau. Taigi suaugusiems žmonėms reikia bendradarbiauti ir tartis įvairiais klausimais. O kaip padėti žmogui su negalia būti suaugusiam? Gal galėtum pateikti keletą patarimų? Pamėginsiu. 1. Leisti žmogui pačiam priimti spren dimus. Duoti laiko pamąstyti ir apsi spręsti. Jei kas nors jam nesiseka, pasi kalbėti, padėti išsiaiškinti, kas ir kodėl
10
VILTIS 22/4
Žurnalui 25 metai!
nepavyko. Siūlyti išeičių, bet vis tiek leisti spręsti pačiam. 2. Padėti rasti mėgstamą prasmingą veiklą, kad žmogus jaustųsi naudingas ki tiems. 3. Pasirūpinti, kad žmogus turėtų par eigų, būtų už ką nors atsakingas. Kai netu riu pareigų, jaučiuosi nelaiminga, nereika
linga. Todėl man atrodo, kad ir kitiems svarbu turėti pareigų ir gerai su jomis su sidoroti. 4. Mokytis klausytis kitų žmonių. Man kartais sunku klausytis, nes pati labai mėgtu kalbėti. Todėl ne visada išgirstu ir suprantu, ką man sako. Džiaugiuosi, kai mane sustabdo, nors ir ne visada tai malo
nu. Bet taip mokausi bendrauti ir geriau suprasti kitus. Linkiu visiems prasmingų darbų! Su Justina kalbėjosi ir jos mintis užrašė SIGITA NARAUSKAITĖ Dienos centro „Šviesa“ direktorės pavaduotoja
LENGVOJO AUTOMOBILIO ĮSIGIJIMO IR TECHNINIO
PRITAIKYMO IŠLAIDŲ
KOMPENSAVIMAS
Ši publikacija apima bendro pobūdžio informaciją, neprilygsta teisinei konsultacijai ir negali būti naudojama kaip teisinis dokumentas. Norime pasidalyti aktualia teisine informacija su kuria susi dūrė šeima, slauganti pilnametį sutrikusio intelekto asmenį. Siekdama nustatyti kompleksinę negalią turinčio asmens dar bingumą (asmuo turi tiek fizinę negalią, tiek protinį sutrikimą) ši šeima kartu prašė kompensuoti automobilio pritaikymo išlai das. Tačiau negavo aiškaus atsakymo iš Neįgalumo ir darbingu mo nustatymo tarnybos (toliau – NDNT) prie Socialinės apsau gos ir darbo ministerijos. Ką galima šiuo atveju padaryti? Galima kreiptis į „Sodrą“ ir pateikti prašymą dėl lengvojo automobilio įsigijimo ir techninio pritaikymo išlaidų kompen savimo. Svarbiausia pateikti šiuos dokumentus: 1. Prašymą dėl kompensacijos skyrimo. Prašymo formą gali ma rasti „Sodros“ internetiniame puslapyje (https://www.sodra. lt/lt/situacijos/automobilio-kompensacija) arba atvykus į vietinį „Sodros“ padalinį. Kad būtų greičiau, galite iš anksto rezervuoti vizito laiką paskambinę į „Sodrą“ numeriu 1883). 2. Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. 3. Specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir techninio pritaikymo išlaidų kompensavimo poreikio nustatymo pažymą, išduotą NDNT (šeimos, auginančios neįgalų vaiką, turi pateikti NDNT išduotą pažymą apie neįgaliam vaikui nustatytą specia lųjį nuolatinės slaugos poreikį, neįgalaus vaiko gimimo liudiji mą) (jeigu šių duomenų nėra elektroniniuose NDNT ir Gyven tojų registruose); 4. Vairuotojo pažymėjimą. Jei šeimos, auginančios neįgalų vaiką, narys, kuris kreipiasi dėl kompensacijos skyrimo, neturi
vairuotojo pažymėjimo, šį pažymėjimą gali pateikti jo sutuokti nis arba kartu gyvenantis ir bendrą ūkį tvarkantis asmuo; 5. Dokumentus, patvirtinančius lengvojo automobilio įsigi jimo išlaidas: 5.1. sąskaita faktūra ir pinigų sumokėjimą patvirtinantis dokumentas (pažyma-sąskaita, kasos aparato kvitas ar kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba ka sos pajamų orderio kvitas ar pinigų priėmimo kvitas, arba kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstai gos išduota sąskaita, patvirtinanti apmokėjimą šios įs taigos internetinėje sistemoje, arba mokėjimo nurody mas pervesti pinigus juridiniam asmeniui, pardavu siam automobilį, arba kiti pinigų sumokėjimą patvirti nantys dokumentai), jei automobilį pardavė juridinis asmuo. Jei pinigų sumokėjimą patvirtinančiame doku mente nurodyti parduodamos ar perkamos prekės pa vadinimas, kiekis, matavimo vienetai ir vieneto kaina, sąskaitą faktūrą ar ją atitinkantį dokumentą pateikti nebūtina; 5.2. arba pirkimo užsienio valstybėje dokumentas ir šio do kumento vertimas į lietuvių kalbą, jei automobilis per kamas užsienyje, vertimas turi būti patvirtintas verti mą atlikusio asmens parašu; 5.3. arba sąskaita faktūra ar PVM sąskaita faktūra, arba pi nigų sumokėjimą patvirtinantis dokumentas (kasos aparato kvitas ar pinigų priėmimo kvitas, ar prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas), jei automobilis perkamas iš asmens, vykdančio individualią veiklą pa gal individualios veiklos pažymą;
Žurnalui 25 metai! 5.4. arba pirkimo-pardavimo kvitas, jei automobilis perka mas iš asmens, turinčio individualios veiklos pažymą; 5.5. arba lizingo davėjo dokumentas (pažyma ar aktas) apie visos lizingo sutartyje numatytos kainos sumokėjimą ir nuosavybės teisės į automobilį perdavimą lizingo ga vėjui, jei automobilis įsigytas lizingo būdu. 5.6. Transporto priemonės registracijos liudijimą. „Sodrai“ šiuos dokumentus galima pateikti prisijungus prie savitarnos puslapyje www.sodra.lt arba atvykus į vietinį „So dros“ padalinį. Sprendimą dėl kompensacijos skyrimo „Sodra“ priima ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo dokumentų patei kimo dienos. Nepriklausomo turto vertintojo ataskaita apie automobilio rinkos vertę (kai asmuo pageidauja gauti automobilio įsigijimo
VILTIS 22/4
11
išlaidų kompensaciją). Tokios ataskaitos pateikti nereikia, jei perkamas naujas automobilis (neeksploatuotas). Jei automobilis buvo techniškai pritaikomas ir (ar) remon tuojamas, – automobilio techninį pritaikymą ir (ar) remontą atlikusio subjekto išduotas dokumentas, patvirtinantis techni nio pritaikymo ir (ar) remonto išlaidas. Informacija parengta pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimą, vykdant projektą „Sutrikusio intelekto asmenų socialinės atskirties mažinimas, didinat jų įtrauktį ir galimybes veikti bendruomenėse“. Šį projektą finansavo Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
MES MOKOMĖS, ŽAIDŽIAME,
TYRINĖJAME...
Šilutės rajono Traksėdžių Šilojų mokykloje ugdomi vaikai ir jaunuoliai nuo 7 iki 21 metų, turintys intelekto sutrikimą ir kompleksinę negalią. Tenkindami jų specialiuosius ugdymo poreikius siekiame sukurti saugią aplinką ir palankias ugdymo(si) sąlygas. Kad ugdymo procesas būtų kuo įdomesnis ir priimtinesnis, mokinius laviname ir ugdome per žaidimus. Mūsų veiklos ir pamokos pasiteisina, nes kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo to, kokia jo negalia, gali atsiskleisti, paro dyti, kaip jaučiasi, ką geba, ko nori. Ben dros veiklos vaikams padeda pajusti ben drystę, skatina juos rūpintis vienas kitu. Jau antrus metus mokykloje vykdome projektą „Sveikatingumo link“, kurį pa rengė lavinamųjų klasių mokytojos, logo pedė ir gydomosios kūno kultūros moky toja. Šis projektas apima devynias temas. Mūsų tikslas – ne apkrauti mokinius ži niomis, o išmokyti jas pritaikyti praktiš kai. Stengiamės, kad vaikai nuo pat pra džių mėgautųsi naujomis žiniomis, pasi telkiame jiems įdomius ir patrauklius žai dimus. Džiaugiamės, kad galime jums, mieli skaitytojai, papasakoti ir parodyti, kaip mums sekasi, ką mes veikiame ir kaip vaikai reaguoja į patyrimines veiklas.
Projekto atidarymas prasidėjo veikla „Žingsniai sniege“. Kai lauke buvo daug sniego, malonus oras, šiltai apsirengę ir puikiai nusiteikę galėjome daug nuveikti, eksperimentuoti, žadinti ir tekinti vaikų smalsumą. Įprastas kiemas tapo nuotai kingų žaidimų ir atradimų vieta: vaikai apžiūrinėjo savo pėdsakus sniege, „trauki nuku“ leidosi į pažinimo nuotykį, netolie se esančiame miškelyje mėgino aptikti ir atpažinti gyvūnų pėdsakus, netgi keliavo ratu stebuklingo sniego žmogaus pėdsa kais, aptarinėdami jų dydį ir formą. Miško medžiai puikiai pasitarnavo slėpynėms. Šviežias ir gaivus žiemiškas oras labai tiko kvėpavimo pratimams, sniego mūšis teikė daug teigiamų emocijų, o angelų piešimas leido pajusti sniego minkštumą. Susitikime su visuomenės sveikatos specialiste – burnos higieniste aptarėme,
kaip taisyklingai valyti dantis. Kiekvienas mokinys galėjo pakartoti reikiamus jude sius, patyrinėti įvairios paskirties dantų šepetėlius. Vaikai pagamino modelį „Kro kodilo dantys“, žaidė sveiko maisto loto, atliko įvairias užduotėles. Veiklos pabai goje visi pelnė diplomus. Nagrinėdami temą ,,Žolynėlių galia“ mokiniai susipažino su įvairių augalų sė klomis, jas sėjo, sodino daigelius, paskui prižiūrėjo, tyrinėjo, stebėjo, kaip jie auga. Gamtoje ieškojo sveikatai naudingų žole lių, skynė, ragavo, aiškinosi jų gydomąsias savybes. Grįžę iš pasivaikščiojimų mėga vosi arbatomis su medumi ir atliko kūry bines užduotis: arbatžolėmis dekoravo puodelius, iš surinktų žolelių kūrė kompo zicijas, papuošusias mokyklos langus. Edukacinė išvyka „Vaistažolių pieva“ vyko žolininkės Valentinos Baužienės so
12
VILTIS 22/4
Žurnalui 25 metai!
dyboje, Rusnėje. Šeimininkė mums papa sakojo, kas yra žolininkas, kokią veiklą jis vykdo, kaip renkamos ir džiovinamos vaistažolės. Ragavome pelynų, miškinių dedešvų, mėtų, pankolių, anyžių, serenčių žolelių arbatų. Vaikai galėjo tyrinėti ra gaujamų arbatų skonį, kvapą, spalvą. Suži nojo apie įvairių vaistažolių naudą žmo gaus sveikatai. Sportinę veiklą „Aš ir tu – judame kar tu“ mokyklos kieme sutrukdė lietutis, ta čiau judėjimo ir linksmybių prisipildė sporto salė. Čia mokiniai žaidė įvairius žaidimus, dalyvavo estafetėse, judėjo šo kio ritmu. Aktyviai leisdami laiką jie gilino matematines žinias, lavino klausos ir ri tmo pajautimą, mokėsi sąžiningai varžy tis su draugais. Patiko vaikams ,,Linksmieji žaidimai su netradicinėmis priemonėmis“ Jie lenk
tyniavo šuoliuodami su prekybiniais krep šiais, rodė gebėjimus išlaikyti pusiausvy rą, stiprino kvėpavimo sistemą, atliko sensorikos ir rūšiavimo užduotis. Bet di džiausią įspūdį jiems paliko „Morkadie nis“, tai yra išvyka į žirgyną ir ožkyčių ūkį. Vaikai su džiaugsmu ruošė dovanas gyvu liukams: rūšiavo pagal dydį, dėjo į maišus, o vėliau šėrė žirgus, ožkytes ir ožiukus. Vienas iš mokinių net pakėlė ožiuką, kurį panoro vežtis namo... Artėjant Kalėdų stebuklui mūsų laukė paskutinė šio projekto veikla „Šokio ritmu“. Džiugu, kad visos veiklos pasirodė naudin gos, prasmingos, atseikėjo galybę įspūdžių, netikėtumų, tyrinėjimų, suteikė žinių apie sveikatą, skatino ieškoti ir atrasti. LAIMA LELĖNIENĖ Specialioji pedagogė-metodininkė
VEIKLA
NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ LABUI
Nuo šių metų gegužės iki gruodžio „Vilties“ bendrija vykdė projektą: „Nacionalinių ir regioninių NVO stiprinimas“. Šis projektas finansuotas Nacionalinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo projektų atrankos konkurso lėšomis. Atėjo metas pasidalyti nuveiktais darbais. 2022 09 13 ir 2022 09 15 įvyko susitikimai su Lazdijų ir Visagino savivaldybių at stovais, skirti ateities bendradarbiavimo perspektyvoms aptarti. Susitikimuose dalyvavo 20 asmenų iš savivaldybės, vietos NVO ir „Vilties“ bendrijos darbuotojų. Buvo parengti konkretūs pasiūlymai savivaldybėms dėl glaudesnio bendradarbiavimo. 2022 11 10 ir 2022 12 08 įvyko mokymai viešojo valdymo tyrimo Lietuvos savival dų nacionalinėse ir regioninėse nevyriausybinėse organizacijose, kurio metu buvo ap klausta daugiau nei 300 respondentų, pagrindu. Taip pat parengta ir atspausdinta 200 gairių lankstinukų, iš kurių 100 lengvai suprantama kalba. 2022 09 5-6 ir 2022 10 5-6 surengti mokymai apie bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą ir raštvedybą. Kompetencijos kėlimo pažymėjimus gavo net 40 asmenų. 2022 09 27 – 2022 12 10 buvo visokeriopai skatinama savanorystė. Surengti net 4 mokymai 120 dalyvių ir baigiamasis susitikimas, kuriame dalyvavo 30 asmenų. 2022-09-30 ir 2022-12-05 atsižvelgiant į asocijuotų narių pasiūlymus ir siekiant įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnį, nevyriausybinėms organizacijoms surengti 2 kompetencijos kėlimo mokymai, skirti lengvai suprantamai kal bai (Easy to read). Šiuos mokymus vedė ilgametę patirtį turintys ekspertai, viena iš jų – hu manitarinių mokslų daktarė Justina Bružaitė. Mokymuose žinias gilino 79 asmenys. „Vilties“ bendrija dėkoja projekto partneriams, svariai prisidėjusiems prie projekto įgyvendinimo: Lazdijų padaliniui, bendrijai „Visagino Viltis“ ir viešajai įstaigai „Vilties Akimirka“. „VILTIES“ BENDRIJOS INFORMACIJA
„Vilties“ bendriją 2022 m. rėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kazickų šeimos fondas UAB „Penki kontinenetai“ UAB „Tiger Shop“ UAB „Siulvedė“ Čikagos SAULUTĖS UAB „Kosmelita“ UAB „easyRent“ UAB „IT sistemų priežiūra“ UAB „Atviri namai“ Home Robots UAB „Baldų mozaika“ UAB „Apšvietimo idėjos“ V. Popovo PĮ LOFT TOWN Sutuoktiniai Yvonne Nordström-Lentz ir Gunnar Nordström Bronė Paulienė Ilona Laucius Geros valios žmonės ir savanoriai
Pirmame viršelyje Būkite laimingi! Su 2023 metais! Traksėdžių Šilojų mokykla.
Žurnalą leidžia Žurnalas „Viltis“ leidžiamas Nacionalinės žmonių su negalia socialinės integracijos programos lėšomis. Žurnalas „Viltis“ pasirodo 4 kartus per metus. Pradėta leisti 1997 m. rugsėjo mėn. Numerį rengė J. Butkuvienė, J. Žeimantienė Adresas Kareivių g. 2C-1, LT-08221 Vilnius Tel. (8~5) 261 52 23, faks. (8~5) 261 08 20 El. paštas
[email protected];
[email protected] Interneto puslapis www.viltis.lt Leidėjas Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“ Spaudai rengė UAB „Overprintas“. Tiražas 850 egz. Žurnale spausdinamų straipsnių ir laiškų autoriai išsako savo nuomonę. Rankraščiai, nuotraukos, piešiniai nesaugomi ir negrąžinami.
Žurnalui 25 metai!
VILTIS 22/4
13
TURTINANTYS
SUSITIKIMAI
2022 metais „Vilties“ bendrija sėkmingai dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų fondo lėšomis finansuojamų projektų konkurse ir įgyvendino projektą „Lietuvos ir Lenkijos jaunimo bendradarbiavimo stiprinimas skatinant jų domėjimąsi bendra istorija ir kultūra“. Pasižiūrėkime, kaip šio projekto dalyviams sekėsi plėtoti bendradarbiavimą ir stiprinti socialines kompetencijas. Šių metų pradžioje rengdami projektą dar nežinojome, kaip stipriai pasikeis pasaulis dėl karo Ukrainoje, bet vis dėlto nusprendėme net tokioms sudėtingoms sąlygoms jo neatsisakyti ir ėmėmės balandžio pabaigoje planuoti mūsų partnerės – asociacijos AKTYWNI – narių kelionę į Lietuvą. Projekte dalyvavo bendrijos „Viltis“ Šalčininkų padalinio ir minėtos asociacijos atstovai. Birželį sulaukėme 7 svečių iš Balstogės. Kartu su 7 dalyviais ir lydinčiaisiais iš Lietuvos jie lankėsi Šalčininkų rajone, dalyvavo ekskursijose Valdovų rūmų muziejuje Vilniuje ir Trakų nacionaliniame muziejuje, daug sužinojo apie bendrą Lietuvos ir Lenkijos istoriją. Dar svečiai apžiūrėjo dienos centrą „Šviesa“, viešąją įstaigą „Vilties akimirka“ ir Šalčininkų dienos centrą, susipažino su „Vilties“ bendrijos veikla, vaišinosi programos „Kavos galia“ baristų paruošta skania kava ir arbata. O paskutinį vakarą surengtame susitikime „Nesibaigianti draugystė“ skambėjo Adomo Mickevičiaus eilėraščiai, Lenkijos ir Lietuvos kompozitorių muzika. Rugsėjį jau viltiečiai svečiavosi pas bičiulius Balstogės apskrities Supraslio mieste. Kartu su šeimininkais žiūrėjo teatro „Pod Orzelkiem“ spektaklį, lankėsi Poligrafijos meno, popieriaus gamybos ir ikonų muziejuje, dalyvavo dailės dirbtuvėse, pasitikrino žinias žaidime „Atspėk“. Didelį įspūdį visiems paliko Tremčių muziejus Balstogėje. Tai buvo išties labai liūdna istorijos pamoka apie įvairių tautybių žmonių nepelnytas kančias, ypač dabar vykstančio karo Ukrainoje kontekste. Projekto dalyviai liko patenkinti mainų kelionėmis. Szymon iš Lenkijos sakė: „Norėčiau sugrįžti į Lietuvą dar kartą.“
Lietuvos grupės dalyvis Edvin Palkievič noriai dalijosi įspūdžiais: „Lenkijoje buvo smagu, patiko užsiėmimai. Aplankiau naujas vietas.“ Šis projektas leido mums geriau pažinti vieniems kitus, praturtino žiniomis apie bendrą paveldą. Esame dėkingi Jaunimo reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos už Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų fondo lėšomis 2022 metais finansuojamų projektų konkurso organizavimą bei efektyvią projekto vadybą. PROJEKTO VYKDYTOJŲ INFORMACIJA
14
VILTIS 22/4
Žurnalui 25 metai!
METAI BAIGĖSI. DARBAI PADARYTI Šiais metais viešoji įstaiga „Informacijos kaupimo ir sklaidos centras“ vykdė projektą „Savarankiškumo ugdymas – visaverčio gyvenimo pagrindas“. Šis projektas, finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės ir Vilniaus savivaldybės biudžetų lėšų, buvo skirtas socialinės reabilitacijos paslaugų teikimui vaikams ir jaunuoliams, turintiems intelekto negalią. Minėtas paslaugas gavo 58 projekto dalyviai: 30 neįgalių vaikų, 26 neįgalūs jaunuoliai ir 2 jų artimieji. Jaunuoliai ugdė darbinius įgūdžius ir pritaikė juos atlikdami praktiką konkrečiose darbo vietose: UAB „Penki kontinentai“ kavinės virtuvėje (tvarkė aplinką, prižiūrėjo augalus) ir UAB „Karolinos kė-
gliai“ virtuvėje ir salėje. O vaikai mokėsi kasdienių įgūdžių, stiprino meninius gebėjimus dailės ir šokių užsiėmimuose. Pastaruosius užsiėmimus noriai išmėgino ir jaunuoliai. Projekto dalyviai įgijo naudingos patirties, dar labiau sustiprėjo jų pasitikėjimas savimi. Labai tikimės, kad jaunuoliams, turintiems intelekto sutrikimų, ši patirtis padės įsitraukti į darbo rinką ir patirti aktyvaus gyvenimo teikiamą džiaugsmą. PROJEKTO VYKDYTOJŲ INFORMACIJA
DĖMESIO!
NEPRALEISKITE PROGOS UŽSIPRENUMERUOTI ŽURNALĄ „VILTIS“ 2023 METAMS!!! Skubame pranešti, kad jau galima užsiprenumeruoti žurnalą „Viltis“ ateinantiems metams. Šiuo sudėtingu pasauliui metu sutrikusio intelekto žmonės nenuleidžia rankų, lavinasi, kuria ir bendrauja, linkėdami kuo greitesnės pergalės Ukrainai. Todėl laiku pasirūpinkime, kad ir 2023-aisiais juos pasiektų mylimas žurnalas, teiktų žinių, skatintų dalytis patirtimis ir lūkesčiais, pasiekimais ir ateities viltimis. Toliau likime susitelkę, mintimis ir spausdintu žodžiu palaikykime vieni kitus. Kuo daugiau sužinokime ir patirkime su žurnalu „Viltis“ 2023 metais! Žurnalas „Viltis“ yra ketvirtinis. Jį galima prenumeruoti vienerių metų laikotarpiui. Prenumeratos (keturių žurnalo numerių) kaina – 4 eurai. Gerbiamieji mūsų žurnalo skaitytojai, jeigu norite sulaukti žurnalo ir ateinančiais metais, atsiųskite mums elektroniniu (
[email protected]) arba paprastu paštu (Kareivių g. 2C, LT-08221 Vilnius) laišką su nurodytu prenumeratoriaus vardu, pavarde, pašto kodu, adresu ir banko išrašu apie apmokėjimą. Gerbiamieji „Vilties“ bendrijos asocijuotųjų narių tarybų pirmininkai, jūs galite užsakyti žurnalą savo nariams, kaip paprastai užpildydami akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ reikalaujamą specialiąją formą, naudodamiesi Excel programa, ir kartu su banko išrašu apie apmokėjimą atsiųsti elektroniniu paštu (
[email protected]). Pinigus už prenumeratą reikia pervesti į Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ AB SEB Vilniaus banko sąskaitą LT68 7044 0600 0126 2396 mokėjimo paskirtyje nurodant, kad tai yra žurnalo „Viltis“ 2023 metų prenumerata, taip pat prenumeratoriaus vardą ir pavardę arba įstaigos ar bendrijos pavadinimą. Laiškų su prenumeratorių adresais, specialiųjų formų ir banko išrašų apie prenumeratos apmokėjimą lauksime iki 2023 metų vasario 1 dienos. Prašome nevėluoti!!! ŽURNALO RENGĖJAI